Rimtai vertink įspėjamuosius ženklus, kol dar nevėlu
Prieš šuniui kandant ar bandant kąsti, jis beveik visada įspėja – iš pradžių tyliai, paskui vis aiškiau. Štai kaip pastebėti ženklus laiku.
Šunys beveik niekada nekanda iš giedro dangaus. Prieš tai jie įspėja, dažniausiai ilgai ir įvairiais būdais, nes patys nori išvengti konflikto. Jei žinai šiuos įspėjamuosius ženklus, gali reaguoti anksti, ir iki rimto atvejo apskritai neprieina.
Nuo tylaus iki garsaus
Iš pradžių būna tylūs ženklai: tavo šuo nusisuka žvilgsniu, laižosi nosį, žiovauja ar trumpam sustingsta. Jei tai nepadeda, jis tampa aiškesnis, nusigręžia ir įsitempia kūnu. Tik po to seka urzgimas ir dantų rodymas, o pačioje pabaigoje, kaip pačiausia priemonė, – kandimo bandymas ar kandimas. Taigi kandimas yra ilgos įspėjimų grandinės pabaiga, o ne pradžia.